Sveiki, Svečias! [ Registruotis | Prisijungtirss

Advokatas pataria: jei kaimynas užpylė jūsų butą

| Blog, NT informacija | March 19, 2012

233505.jpg

Kaimynas užpylė butą. Kokius dokumentus reikia pateikti kaimyno civilinės atsakomybės draudikui, norint gauti žalos atlyginimą?
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz. bute esančių inžinierinių tinklų) trūkumų.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija – reikalavimu atlyginti žalą – tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką. Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas. Kartu su pretenzija reikėtų pateikti turimus žalos atsiradimo faktą ir žalos dydį (buto apgadinimo mąstą) pagrindžiančius įrodymus.

Tuo atveju, kai reiškiant pretenziją dėl užpylimo padaryti buto apgadinimai jau yra ištaisyti, kartu su pretenzija reikia pateikti buto apgadinimų ištaisymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pvz. statybų bendrovės išrašytą sąskaitą už atliktus remonto darbus, remontui skirtų medžiagų ir priemonių įsigijimo dokumentus – čekius). Jeigu reiškiant pretenziją buto apgadinimai dar nėra pašalinti, turėtų būti pateikiamas galimų apgadinimų šalinimo išlaidų paskaičiavimas (sąmata), arba prašoma paties draudiko įvertinti padarytą žalą.

Kartu su pretenzija taip pat reikėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas (pvz. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, buto įsigijimo ar kitus dokumentus). Pačioje pretenzijoje turėtų būti nurodyta pretenziją reiškiančio asmens banko sąskaitos numeris, į kurią yra prašoma pervesti žalos atlyginimą.

Pateikus draudikui pretenziją, šis taip pat gali pareikalauti pateikti ir kitus reikalingus papildomus dokumentus.

Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Paaiškėjo siūlomi NT mokesčių tarifai

| NT informacija | December 13, 2011

nt-mokesciai

Nuo kitų metų pradžios apmokestinti planuojama nekilnojamojo turto, automobilių, motociklų, jachtų ir lėktuvų savininkus, taip pat gyventojų pajamas iš indėlių palūkanų. Tokių įstatymų projektų penktadienį vakare pateikė Seimo nariai Vitas Matuzas, Jurgis Razma, Vytenis Andriukaitis ir Kęstutis Daukšys.

Siūloma, jog nekilnojamojo turto mokestis sudarys 0,3-1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Taip pat siūloma apmokestinti per pastaruosius 10 metų registruotus ir turinčius galingesnį nei 150 kilovatų galios variklį automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, jachtas ir lėktuvus. Jei automobilio variklio galia siekia 150 kilovatų, per mėnesį jo savininkui bus skaičiuojamas 75 Lt mokestis, o už 50 kilovatų galios motociklą teks mokėti 25 Lt per mėnesį.

Be to, siūloma, jog gyventojų pajamų mokesčiu (15%) bus apmokestintos didesnės nei 200 Lt palūkanų pajamos už indėlius Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose.

Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. Lt.

Šaltinis: verslozinios.lt

Rusai Lietuvos pajūryje perka butus

| NT informacija | August 28, 2010

Vasarą į Lietuvos pajūrį poilsiauti plūdę turistai iš Maskvos nutarė čia ir apsipirkti. Tačiau jų pirkiniai anaiptol nėra suvenyrai ar atvirukai, – jie čia ėmė pirkti būstus.

Suaktyvino rinką

Šią vasarą rusai itin suaktyvino gerokai įmigusią nekilnojamojo turto rinką Palangoje ir Šventojoje. Nors visų butų iš eilės kurortuose jie neperka, tačiau besidominčiųjų galimybėmis ką nors įsigyti išaugo keliolika kartų.

“Maskviečiai išties pagyvino nekilnojamojo turto rinką. Žinoma, negaliu teigti, kad būstą perka masiškai, tačiau, kad jiems jau pardavėme nemažai butų – faktas. Taip pat nemažai atvykėlių butus čia planuoja įsigyti ateityje. Tiek besidominčių būstais rusų seniai nebuvome sulaukę”, – patikino nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” Klaipėdos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Jis pabrėžė, kad Maskvos gyventojai labiausiai perka butus, esančius Palangoje ir Šventojoje. Tačiau kai kurie jau investavo ir į naujos statybos butus Klaipėdoje. Taip pat įsigijo turto šalia Klaipėdos esančiuose naujuose kvartaluose.

Maskviečiams kaina nerūpi

L.Juozaitis pabrėžė ir tai, kad daugelis maskviečių būstus renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, ar jie jiems patinka.

Kai kurie jų iš pradžių pageidauja įsigyti mažus apie 50 kv. m ploto butus, o galiausiai susidomi kotedžais ar nuosavais namais.

“Turistai iš Maskvos turi daug pinigų, dėl to galutinė kaina jiems nėra aktuali. Jie patys nelabai žino, ką nori įsigyti, todėl domisi viskuo. Iš pradžių teiraujasi apie mažus butus, o galiausiai juos nuvežame į kokį prabangų kotedžą. Tada jie perka viską, kas jiems patinka”, – prisiminė L.Juozaitis.

Pastaruoju metu parduodamais būstais itin aktyviai ėmė domėtis ir baltarusiai, tačiau jie butus čia perka kur kas akyliau. Baltarusiai, panorę šalies pajūryje įsigyti poilsiui skirtus apartamentus, didžiausią dėmesį skiria jų kainai.

Neringa nedomina

Tačiau priešingai nei Palangoje ar Klaipėdoje, Neringoje parduodamas nekilnojamasis turtas, anot L.Juozaičio, rusų nedomina.

Jo teigimu, rusams Juodkrantėje ar Nidoje parduodami butai ar kotedžai atrodo per brangūs. Be to, jiems nelabai patrauklus ir susisiekimas su šia atokia vieta.

“Dažniausiai maskviečiai skrenda į Rygą, o iš ten – tiesiai į Palangą. O norint nuvažiuoti į Nidą, ne tik reikėtų nuomotis automobilį ar taksi, bet ir kelionė užtruktų kur kas ilgiau. Tai juos atgraso nuo šios vietos”, – paaiškino L.Juozaitis.

Į Lietuvą – arčiau

Nekilnojamojo turto ekspertas patikino, jog rusai į įsigyjamus būstus Lietuvoje nežiūri kaip į investiciją. Daugelis jų butus čia perka tam, kad galėtų atvykti pailsėti vasarą ar tiesiog praleisti savaitgalius.

“Maskviečiai teigia, kad atvykti į Lietuvą jiems yra daug paprasčiau, nei mašinų spūstyse važiuoti ilsėtis į savo sodybas, esančias Maskvos priemiesčiuose. Jau vien dėl to jie nori nuosavo turto Lietuvoje. Kai kurie paminėjo, jog čia ketina praleisti tiesiog įprastus savaitgalius”, – patikino L.Juozaitis.

Anot jo, rusai tvirtina, jog į Lietuvą skrydis trunka apie valandą, dar tiek pat užtrunka įvairių formalumų oro uostuose sutvarkymas – ir jie jau Lietuvoje. Tačiau norėdami savaitgaliais vykti pailsėti į savo sodybas, esančias prie pat Rusijos sostinės, jie kelionėje dėl itin didelių mašinų grūsčių užtrunka 5–6 valandas.

Pirkėjai tik žvalgosi ar jau perka būstą?

| Blog, NT informacija | June 24, 2010

bustas_butas

Dauguma būsto ieškančiųjų pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, kad dabar geras laikas žvalgytis įsigyti būstą už mažesnę kainą arba išsinuomoti nekilnojamąjį turtą pigiau. Tačiau ar būsto ieškantieji jau apsisprendė pirkti, ar vis dėlto dar laukia didesnių pokyčių?

Kiek daugiau nei trečdalis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad nors kainos nukrito, tačiau dar nepakankamai, kad būstą būtų galima įsigyti. Kitas trečdalis vartotojų mano, kad dabar jau verta rimtai svarstyti savo būsto pirkimo galimybes ir ieškoti tinkamų pasiūlymų.

Skaityti daugiau »

Daugėja norinčių keisti butą į mažesnį

| Blog, NT informacija | June 2, 2010

butai

Gyventojų, norinčių iškeisti savo butą į mažesnį, – vis daugiau. Šalyje įvyksta vis daugiau mainų sandorių, nors net ir didmiesčiuose oficialūs mainų sandoriai skaičiuojami tik dešimtimis, rašo „Lietuvos rytas”. Pernai visoje Lietuvoje sudaryta 800 mainų sandorių.

Nekilnojamojo turto specialistų duomenimis, daugiau nei pusė žmonių, norinčių parduoti būstą, tuo pat metu ketina pirkti kitą – didesnį arba mažesnį, atitinkantį pasikeitusius poreikius. Iš esmės tai reiškia mainus.

Skaityti daugiau »

Žemės sklypų kainos grįžo į 2002 metų lygį ir toliau mažėja

| NT informacija | May 17, 2010

zemes_sklypas

Šiųmetės žemės sklypų kainos grįžo į 2002 metų lygį ir toliau mažėja.

Dabar Vilniaus Antakalnio ir Nemenčinės plento soduose šešių arų sklypų jau galima įsigyti ir už 40 tūkst. litų – tiek jie kainavo prieš aštuonerius metus, pirmadienį rašo savaitraštis “Veidas”.

“Parduoti sodo sklypo už 50 tūkst. litų net ir Antakalnio sodininkų bendrijose, jei jame yra tik sodo vandentiekis, nebeįmanoma. Tokią sumą galima gauti, nebent jei sodo sklypas yra kraštinis, prie pat miško, su asfaltuotu privažiavimu, dujotiekiu, atvestu į sodo sklypą, elektra, gręžiniu”, – teigė bendrovės “Vilniaus piramidė” brokeris Tomas Ruseckas.

Skaityti daugiau »

Už kokią kainą, kur ir kokio dydžio namus renkasi pirkėjai?

| Blog, NT informacija | May 13, 2010

namo_pirkimas

Kokio dydžio namai šiuo metu patraukliausi pirkėjui – mažesni ar itin dideli? Už kokią sumą pirkėjai nuspręstų įsigyti namą? Rinktųsi namą užmiestyje ar mieste?
Vartotojus labiausiai domina 100–150 kv.m namai

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ieškančiuosius namo labiausiai domina vidutinio dydžio namai. Netgi pusė respondentų labiausiai norėtų pirkti 100–150 kv.m namą, 24 proc. rinktųsi kiek mažesnį – iki 100 kv.m, o 21 proc. norėtų namo nuo 150 iki 200 kv.m. Tik apie 4 proc. respondentų pirktų didesnį nei 200 kv.m namą.

Skaityti daugiau »

Kokį būstą renkasi pirkėjai?

| Blog | May 9, 2010

Būsto pardavėjai siūlo įvairių būsto variantų: nekilnojamasis turtas parduodamas ir įrengtas, ir iš dalies įrengtas ar net nebaigtas statyti. Būsto pirkėjai gali pasirinkti, koks būstas jiems patrauklesnis, reikalingesnis. Kokį būstą renkasi pirkėjai, kam teikia pirmenybę?

Ką teigia patys pirkėjai?

Skaityti daugiau »