Welcome, visitor! [ Login

Mažėja investicinė grąža iš būsto nuomos

Naujienos, Straipsniai 2017 rugpjūčio 28

butas

Šių metų antrąjį ketvirtį butų sandorių kiekis, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau pagal rezultatyvumą šis laikotarpis yra vienas geriausių per pastaruosius 10 metų. O namų rinkoje fiksuojami rekordiniai aktyvumo rodikliai. Visgi investicinė grąža iš būsto nuomos mažėja.

Tokias išvadas skelbia „Ober-Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto apžvalga.

Joje rašoma, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 4% mažiau butų ir beveik 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu.

2017 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 957 namų ir 2.741 butų sandorių. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai namų sandorių užfiksuota birželį ir tai yra didžiausias rodiklis nuo pat 2007 metų.

Naujų butų rodikliai prasčiausi nuo 2015 m.

Atkreipiamas dėmesys, kad pastaraisiais metais sparčiai besiplečiantis naujo būsto segmentas šiuo laikotarpiu neturi kuo pasigirti – bendros naujų butų pardavimo apimtys šalies didmiesčiuose šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausios nuo 2015 m. pabaigos.

„Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų antrąjį ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1.224 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 16% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir 14% mažiau nei buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį.

„Bendriems šalies didmiesčių rodikliams įtakos turėjo ir naujo būsto kiekiu pirmaujanti sostinė, kurioje fiksuojami mažiausios naujo būsto pardavimo apimtys per paskutinius penkis ketvirčius“, – pranešime spaudai cituojamas Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Teisina pernykščiu bumu Vilniuje

Vilniuje per tris antrojo ketvirčio mėnesius buvo parduotas ir rezervuotas 991 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 13% mažiau nei jų buvo realizuota per šių metų pirmąjį ketvirtį ir beveik 16% mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Tačiau pasak p. Vagonio, nepaisant smukusių pardavimo apimčių šalies sostinėje, bendri rezultatai nėra nuviliantys. 2016 metais fiksuojamos rekordinės naujų butų pardavimo apimtys sostinėje buvo susijusios ir su sparčiai augusia pasiūla, kurios didžioji dalis planuojama baigti statyti šiais metais.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, sostinėje šiais metais turėtų būti baigtos iki 4.300–4.500 naujų butų statybos arba 15–20% daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais.

„Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais pirkėjai itin aktyviai domėjosi ir pirko būstą iš šių metų pasiūlos, tai šiuo metu butų pasirinkimas šiemet pastatytuose ar planuojamuose baigti daugiabučiuose namuose yra sumažėjęs ir pirkėjams platesnes pasirinkimo galimybes teikia 2018 m. planuojami baigti projektai. Koks bus bendras 2018 m. pasiūlos kiekis Vilniuje, tiksliai pasakyti dar per anksti, tačiau vertinant suplanuotus ir pradėtus projektus, šiuo metu neatrodo, kad ateinančių metų pasiūla viršys 2017 m. pasiūlos rodiklius“, – teigia S. Vagonis.

Kaune – šuolis, Klaipėdoje – krytis

Tuo tarpu Kaune naujų butų pardavimo apimtys, lyginant su praėjusiais metais, paaugo. Pasak apžvalgos, plėtotojai jau daug drąsiau žvelgia į šį miestą ir šiemet žada pastatyti iki 800 naujų butų. Tai būtų didžiausias pasiūlos kiekis nuo pat 2008 metų, kuris leidžia augti ir pardavimo rodikliams. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2017 m. antrąjį ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 166 butai pirminėje rinkoje arba 15% daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 63 nauji butai, t. y. 34% mažiau nei per 2016 m. antrąjį ketvirtį.

„Mažesnį butų pardavimo kiekį Klaipėdoje lemia ir daug kuklesnės statybų apimtys – šiais metais turėtų būti baigtos ne daugiau nei 300 naujų butų statybos. Nors tai būtų apie 50% daugiau nei jų buvo pastatyta 2016 metais, tačiau per pastaruosius septynerius metus bendros įgyvendintų projektų apimtys rodo dar pakankamai atsargų plėtotojų požiūrį į uostamiesčio rinką“, – komentuoja „Ober-Haus“ atstovas.

Per 2010–2016 metus kasmet Klaipėdoje vidutiniškai buvo pastatoma 200 butų, tuo metu 2006–2009 metų laikotarpiu per metus vidutiniškai buvo pastatyta net virš 900 butų. Palyginimui vidutinis per metus pastatytų butų skaičius 2010–2016 metais Kaune buvo 280 butų, o Vilniuje – 2.100 butų.

Būsto nuomos kainos tendencijos kinta

Apžvalgoje pastebima, kad lyginant būsto kainų pardavimo ir nuomos kainų pokyčius šalies didmiesčiuose, pastaruoju metu galima matyti jau kitokias tendencijas nei jos buvo fiksuojamos anksčiau.

Pavyzdžiui, nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose 2011–2016 metais vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. T. y. buvo fiksuojamas spartus nuomos kainų augimas, o tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose buvo labai skirtingi.

„Sparčiai augusios butų nuomos kainos pastebimai didino tokio turto investicinę grąžą, kuri šiais metais jau rodo mažėjimo tendencijas“, – atkreipia dėmesį p. Vagonis.

Ryškiausi pokyčiai sostinėje

Ryškiausi pokyčiai per metus fiksuojami šalies sostinėje. 2 kambarių butų nuomos kainos per metus Vilniuje (2017 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2016 metų pirmuoju pusmečiu) išliko stabilios, o tokių butų pardavimo kainos augo daugiau nei 8%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje tokio turto bendrasis metinis nuomos pelningumas sudarė 5,1% ir buvo 0,4 procentiniu punkto mažesnis nei 2016 metų pirmąjį pusmetį.

Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir Kaune. Tokių butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo virš 7%, ? nuomos kainos – virš 3%, o tai lėmė mažėjantį bendrąjį metinį nuomos pelningumą nuo 6,3% iki 6,1%. Tuo tarpu Klaipėdoje per metus butų nuomos kainų augimo tempas buvo spartesnis nei pardavimo kainų ir tokių butų pelningumas ūgtelėjo nuo 5,8 iki 6,0%.

„Kadangi Vilniaus ir Kauno būsto rinkos yra spartesnio pardavimo kainų augimo stadijoje, o situacija finansų rinkoje yra itin palanki įsigyjantiems turtą, tai tikėtina kad ir artimiausiu metu bus galima stebėti investicijų grąžos mažėjimą šiuose šalies miestuose. Tačiau net ir mažėjanti grąža iš turto nuomos vargu ar gali iš esmės atbaidyti norinčius investuoti į būsto nuomos segmentą. Net ir sumažėjusi investicinė grąža vis dar išlieka patraukli ir vilioja potencialius investuotojus ne tik konkrečiomis metinėmis pajamomis ir jų grąžos rodikliais, bet ir augančia turto verte – investuotojus gali tenkinti mažesni pelningumo rodikliai vien dėl lūkesčių, kad jų turimo turto vertė ateityje augs“, – pranešime teigia p. Vagonis.

69 total views, 0 today

Apribota būsto pardavimo lengvata – pirmieji rezultatai

Naujienos, Straipsniai 2017 rugpjūčio 25

Apkarpius būsto pardavimo pajamų lengvatą,vis daugiau gyventojų priversti mokėti po šio sandorio mokesčius.

Gyventojų būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo pajamos, kurioms netaikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, pernai išaugo 29%, iki 243,3 mln. Eur, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Ši VMI pateikta statistika apima būsto pardavimo pajamas neatėmus būsto įsigijimo ar pastatymo savikainos. Pats mokestis skaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus jo įsigijimo išlaidas.

Pernai gyventojų, kuriems teko mokėti šiuos mokesčius, skaičius išaugo nuo 8.000 iki 10.600.

Gyventojų pajamos iš būsto pardavimo, kurioms dar taikoma lengvata, augo 21%, iki 237 mln. Eur. Gyventojų, kurie galėjo pritaikyti lengvatą, skaičius pernai buvo per pus mažesnis (5.112), už tuos, kurie to padaryti jau negalėjo (10.639).

Apribojo lengvatą

Pernai nuo 5 m. iki 10 m. pailgėjo terminas, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą, kad nuo jo pardavimo nereikėtų mokėti mokesčių, todėl mokesčių našta išaugo. Priėmus šį pakeitimą, nebuvo pereinamojo laikotarpio, todėl gyventojai išklaikę būstą ir 5 m. po pardavimo turėjo mokėti mokesčius.

Dabar GPM įstatyme nurodoma, jog gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, jeigu pastaruosius 2 metus iki šio būsto pardavimo jame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, ir tuo atveju, jei šiame būste jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį nei 2 metų laikotarpį, tačiau gyventojas per 1 metus įsigyja kitą būstą ir jame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.

60 total views, 0 today

Butų kainos sostinėje neturėtų didėti taip sparčiai

Naujienos 2015 gruodžio 1

Aukštas įperkamumas, gerėjantys lūkesčiai ir spartėjantis atlyginimų augimas didins būsto paklausą, tačiau tikėtina, kad vystytojams rinkai siūlant daugiau naujų butų nei jų nuperkama, konkurencija tik didės. Visgi kainų mažėjimo tikėtis greičiausiai nevertėtų, nes ir pastatytų butų skaičius, ir gautų statybų leidimų skaičius trečiąjį ketvirtį jau mažėjo“, ‒ teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Įperkamumas augo visose Baltijos šalių sostinėse „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas. Vilniuje trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo indeksas Vilniuje siekė 130,9 ir buvo 6,6 punkto didesnis nei prieš metus. Rygoje dėl ypač spartaus atlyginimų augimo ir šiek tiek mažėjusių butų kainų įperkamumas išaugo net 17,3 punkto, o Taline atlyginimų augimui pagaliau viršijus kainų kilimą įperkamumas pasistiebė 4,9 punkto. Lengviausiai būstą įpirko Rygos gyventojai, kadangi jų pajamos, kurių pakaktų su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą, viršijo 59,8 proc. Talino gyventojų pajamos buvo 46,8 proc., o Vilniaus – 30,9 proc. didesnės nei pakankamos butui su paskola įsigyti. Įperkamo buto plotas Vilniuje per metus išaugo 3,6 kvadratinio metro iki 72 kvadratinių metrų, Rygoje – 9,5 kvadratinio metro iki 87,9 kvadratinio metro, o Taline – 2,7 kvadratinio metro iki 80,8 kvadratinio metro. Būsto įsigijimo alternatyva išliks patrauklesnė Vilniuje butai taptų nebeįperkami palūkanoms pakilus 2,1 procentinio punkto iki 4,1 procento arba butų kainoms išaugus 30,9 procento. Tokiu atveju vidutinio būsto paskolos įmoka išaugtų nuo dabartinių 219 eurų arba 22,9 proc. namų ūkio pajamų iki 286 eurų (30 proc. namų ūkio pajamų). Visgi „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad palūkanos ateinančius pora metų išliks žemos, o ir vėliau turėtų didėti palengva. Tuo tarpu nuomos pajamingumas, parodantis, kokią dalį buto kainos sudaro metinės išlaidos jo nuomai, išliko kur kas aukštesnis nei būsto paskolų palūkanos ir metų pabaigoje Vilniuje siekė 6,3%. Viena vertus, šiuo metu tai gana patraukli investicinė grąža. Kita vertus, tai taip pat reiškia, jog mokėdami būsto paskolą gyventojai per metus sumokėtų mažiau nei išleistų to paties buto nuomai. Tai išliks svarbiu papildomu veiksniu, kuris didins būsto paklausą. „Nepaisant didelės naujų butų pasiūlos, išlieka nemažai palankių veiksnių, skatinančių ir paklausos augimą. Tai reiškia, jog situacija nekilnojamo turto rinkoje greičiausiai išliks stabili ‒ su nuosaikiu aktyvumo augimu ir be didelių kainų pokyčių, kurie greičiausiai neviršys atlyginimų augimo“, ‒ prognozuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

724 total views, 0 today

Sponsored Links

  • Lietuvoje skolintis visada patogiau!

    by on 2017 liepos 22 - 0 Comments

    Tai, jog didelė dalis mūsų šalies gyventojų emigruoja žino visi. Skiriasi tik emigracijos tikslas bei terminas. Neretai jaunimas renkasi studijas užsienio šalyse, na o po jų dirbti grįžta į Lietuvą. Taip pat nemaža dalis žmonių išvažiuoja užsidirbti ant būsto ar kitos svarbios investicijos, kuriai sutaupyti Lietuvoje būtų tiesiog neįmanoma. Visgi, negalima pamiršti, jog yra tokių […]

  • Maisto papildai ir jų nauda

    by on 2017 rugpjūčio 23 - 0 Comments

    Neretai girdime gydytojų ar veikos gyvensenos specialistų pasisakymus apie tai, jog rūpintis sveikata yra labai svarbu. Visgi, visa tai gali skambėti gerokai paprasčiau nei pats įgyvendinimas. Tiesa ta, jog mes gyvename laikais, kai darbas, rūpesčiai buityje ir kiti aspektai lemia mūsų nuolatinį išsekimą. Retas kuris gali pasigirti turintis laiko ne tik sportuoti, bet ir tinkamai […]

  • butas

    Mažėja investicinė grąža iš būsto nuomos

    by on 2017 rugpjūčio 28 - 0 Comments

    Šių metų antrąjį ketvirtį butų sandorių kiekis, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, tačiau pagal rezultatyvumą šis laikotarpis yra vienas geriausių per pastaruosius 10 metų. O namų rinkoje fiksuojami rekordiniai aktyvumo rodikliai. Visgi investicinė grąža iš būsto nuomos mažėja. Tokias išvadas skelbia „Ober-Haus“ gyvenamojo nekilnojamojo turto apžvalga. Joje rašoma, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, per šių […]

  • Apribota būsto pardavimo lengvata - pirmieji rezultatai

    by on 2017 rugpjūčio 25 - 0 Comments

    Apkarpius būsto pardavimo pajamų lengvatą,vis daugiau gyventojų priversti mokėti po šio sandorio mokesčius. Pernai nuo 5 m. iki 10 m. pailgėjo terminas, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą, kad nuo jo pardavimo nereikėtų mokėti mokesčių. Gyventojų būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo pajamos, kurioms netaikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, pernai išaugo 29%, iki 243,3 mln. Eur, rodo Valstybinės […]

  • Suburkite šeimą turiningam laisvalaikiui

    by on 2017 rugsėjo 19 - 0 Comments

    Šiais laikais darbas, įsipareigojimai ir buities problemos atima išties didelę mūsų gyvenimo dalį. Regis, laisvalaikio tarsi nelieka, na o tik radę laisvą minutę visi šeimos nariai išsilaksto į skirtingas vietas ir renkasi pramogas, kurios jiems maloniausios. Tai lyg ir suprantama, tačiau kur dingo noras leisti laiką kartu? Pripažinkime, jog didžioji dalis šeimų susiduria su tokia […]