Kaimynas užpylė butą. Kokius dokumentus reikia pateikti kaimyno civilinės atsakomybės draudikui, norint gauti žalos atlyginimą?
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz. bute esančių inžinierinių tinklų) trūkumų.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija – reikalavimu atlyginti žalą – tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką. Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas. Kartu su pretenzija reikėtų pateikti turimus žalos atsiradimo faktą ir žalos dydį (buto apgadinimo mąstą) pagrindžiančius įrodymus.

Tuo atveju, kai reiškiant pretenziją dėl užpylimo padaryti buto apgadinimai jau yra ištaisyti, kartu su pretenzija reikia pateikti buto apgadinimų ištaisymo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pvz. statybų bendrovės išrašytą sąskaitą už atliktus remonto darbus, remontui skirtų medžiagų ir priemonių įsigijimo dokumentus – čekius). Jeigu reiškiant pretenziją buto apgadinimai dar nėra pašalinti, turėtų būti pateikiamas galimų apgadinimų šalinimo išlaidų paskaičiavimas (sąmata), arba prašoma paties draudiko įvertinti padarytą žalą.

Kartu su pretenzija taip pat reikėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas (pvz. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, buto įsigijimo ar kitus dokumentus). Pačioje pretenzijoje turėtų būti nurodyta pretenziją reiškiančio asmens banko sąskaitos numeris, į kurią yra prašoma pervesti žalos atlyginimą.

Pateikus draudikui pretenziją, šis taip pat gali pareikalauti pateikti ir kitus reikalingus papildomus dokumentus.

Į šį klausimą atsakė advokatų kontoros „Borenius“ teisininkai. Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.

Nuo kitų metų pradžios apmokestinti planuojama nekilnojamojo turto, automobilių, motociklų, jachtų ir lėktuvų savininkus, taip pat gyventojų pajamas iš indėlių palūkanų. Tokių įstatymų projektų penktadienį vakare pateikė Seimo nariai Vitas Matuzas, Jurgis Razma, Vytenis Andriukaitis ir Kęstutis Daukšys.

Siūloma, jog nekilnojamojo turto mokestis sudarys 0,3-1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Taip pat siūloma apmokestinti per pastaruosius 10 metų registruotus ir turinčius galingesnį nei 150 kilovatų galios variklį automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, jachtas ir lėktuvus. Jei automobilio variklio galia siekia 150 kilovatų, per mėnesį jo savininkui bus skaičiuojamas 75 Lt mokestis, o už 50 kilovatų galios motociklą teks mokėti 25 Lt per mėnesį.

Be to, siūloma, jog gyventojų pajamų mokesčiu (15%) bus apmokestintos didesnės nei 200 Lt palūkanų pajamos už indėlius Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose.

Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad priėmus naujus įstatymus į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. Lt.

Šaltinis: verslozinios.lt

Vasarą į Lietuvos pajūrį poilsiauti plūdę turistai iš Maskvos nutarė čia ir apsipirkti. Tačiau jų pirkiniai anaiptol nėra suvenyrai ar atvirukai, – jie čia ėmė pirkti būstus.

Suaktyvino rinką

Šią vasarą rusai itin suaktyvino gerokai įmigusią nekilnojamojo turto rinką Palangoje ir Šventojoje. Nors visų butų iš eilės kurortuose jie neperka, tačiau besidominčiųjų galimybėmis ką nors įsigyti išaugo keliolika kartų.

“Maskviečiai išties pagyvino nekilnojamojo turto rinką. Žinoma, negaliu teigti, kad būstą perka masiškai, tačiau, kad jiems jau pardavėme nemažai butų – faktas. Taip pat nemažai atvykėlių butus čia planuoja įsigyti ateityje. Tiek besidominčių būstais rusų seniai nebuvome sulaukę”, – patikino nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” Klaipėdos regiono vadovas Linas Juozaitis.

Jis pabrėžė, kad Maskvos gyventojai labiausiai perka butus, esančius Palangoje ir Šventojoje. Tačiau kai kurie jau investavo ir į naujos statybos butus Klaipėdoje. Taip pat įsigijo turto šalia Klaipėdos esančiuose naujuose kvartaluose.

Maskviečiams kaina nerūpi

L.Juozaitis pabrėžė ir tai, kad daugelis maskviečių būstus renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, ar jie jiems patinka.

Kai kurie jų iš pradžių pageidauja įsigyti mažus apie 50 kv. m ploto butus, o galiausiai susidomi kotedžais ar nuosavais namais.

“Turistai iš Maskvos turi daug pinigų, dėl to galutinė kaina jiems nėra aktuali. Jie patys nelabai žino, ką nori įsigyti, todėl domisi viskuo. Iš pradžių teiraujasi apie mažus butus, o galiausiai juos nuvežame į kokį prabangų kotedžą. Tada jie perka viską, kas jiems patinka”, – prisiminė L.Juozaitis.

Pastaruoju metu parduodamais būstais itin aktyviai ėmė domėtis ir baltarusiai, tačiau jie butus čia perka kur kas akyliau. Baltarusiai, panorę šalies pajūryje įsigyti poilsiui skirtus apartamentus, didžiausią dėmesį skiria jų kainai.

Neringa nedomina

Tačiau priešingai nei Palangoje ar Klaipėdoje, Neringoje parduodamas nekilnojamasis turtas, anot L.Juozaičio, rusų nedomina.

Jo teigimu, rusams Juodkrantėje ar Nidoje parduodami butai ar kotedžai atrodo per brangūs. Be to, jiems nelabai patrauklus ir susisiekimas su šia atokia vieta.

“Dažniausiai maskviečiai skrenda į Rygą, o iš ten – tiesiai į Palangą. O norint nuvažiuoti į Nidą, ne tik reikėtų nuomotis automobilį ar taksi, bet ir kelionė užtruktų kur kas ilgiau. Tai juos atgraso nuo šios vietos”, – paaiškino L.Juozaitis.

Į Lietuvą – arčiau

Nekilnojamojo turto ekspertas patikino, jog rusai į įsigyjamus būstus Lietuvoje nežiūri kaip į investiciją. Daugelis jų butus čia perka tam, kad galėtų atvykti pailsėti vasarą ar tiesiog praleisti savaitgalius.

“Maskviečiai teigia, kad atvykti į Lietuvą jiems yra daug paprasčiau, nei mašinų spūstyse važiuoti ilsėtis į savo sodybas, esančias Maskvos priemiesčiuose. Jau vien dėl to jie nori nuosavo turto Lietuvoje. Kai kurie paminėjo, jog čia ketina praleisti tiesiog įprastus savaitgalius”, – patikino L.Juozaitis.

Anot jo, rusai tvirtina, jog į Lietuvą skrydis trunka apie valandą, dar tiek pat užtrunka įvairių formalumų oro uostuose sutvarkymas – ir jie jau Lietuvoje. Tačiau norėdami savaitgaliais vykti pailsėti į savo sodybas, esančias prie pat Rusijos sostinės, jie kelionėje dėl itin didelių mašinų grūsčių užtrunka 5–6 valandas.

Dauguma būsto ieškančiųjų pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, kad dabar geras laikas žvalgytis įsigyti būstą už mažesnę kainą arba išsinuomoti nekilnojamąjį turtą pigiau. Tačiau ar būsto ieškantieji jau apsisprendė pirkti, ar vis dėlto dar laukia didesnių pokyčių?

Kiek daugiau nei trečdalis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad nors kainos nukrito, tačiau dar nepakankamai, kad būstą būtų galima įsigyti. Kitas trečdalis vartotojų mano, kad dabar jau verta rimtai svarstyti savo būsto pirkimo galimybes ir ieškoti tinkamų pasiūlymų.

Nepaisydami įvairių svarstymų ir nuomonių, nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai tiksliai negali prognozuoti, kokių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių galima tikėtis ateityje. Beveik pusė tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad kainos dar tikrai mažės, kiti beveik pusė pastebi, kad kainos stabilizavosi ir neaišku, kokių pokyčių galėtų vykti. Keli procentai respondentų mano, kad greitai kainos ims kilti.

Paklausti, kiek šiuo metu galima nusiderėti nuo pradinės siūlomos nekilnojamojo turto kainos, dauguma (40 proc.) Aruodas.lt respondentų teigia, kad nusiderama vidutiniškai 10 proc., 34 proc. respondentų – kad iki 20 proc. Apie penktadalis tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad šiuo metu galima nusiderėti netgi daugiau nei 20 proc.

Aruodas.lt respondentai pastebi, kad rinkdamiesi būstą jie neperka pirmo pasitaikiusio objekto, kad apžiūri bent kelis pasiūlymus. Beveik pusės tyrime dalyvavusių asmenų prieš įsigydami būstą apžiūrėjo iki 5 objektų, kiti – iki 10 arba netgi daugiau nei 10 variantų.

Šaltinis: MarketNews.lt

Gyventojų, norinčių iškeisti savo butą į mažesnį, – vis daugiau. Šalyje įvyksta vis daugiau mainų sandorių, nors net ir didmiesčiuose oficialūs mainų sandoriai skaičiuojami tik dešimtimis, rašo „Lietuvos rytas”. Pernai visoje Lietuvoje sudaryta 800 mainų sandorių.

Nekilnojamojo turto specialistų duomenimis, daugiau nei pusė žmonių, norinčių parduoti būstą, tuo pat metu ketina pirkti kitą – didesnį arba mažesnį, atitinkantį pasikeitusius poreikius. Iš esmės tai reiškia mainus.

Be to, vien parduoti butą, kai būsto kainos artėja prie dugno, visiškai nenaudinga, nebent gyventojai vienu metu pasinaudotų ir krizės teikiamais privalumais – tomis pačiomis mažomis kainomis pirkdami būstą.

Didesnių butų gyventojus užgriuvę rūpesčiai – puiki proga tiems, kurie, pasinaudodami susidariusia padėtimi, nori persikelti iš mažesnio į erdvesnį būstą. Tiesa, dažnas nori už savo didesnį būstą nori priemokos.

2 kambarių butą į 1 kambario siūlantis keisti kaunietis įsitikinęs, kad dabar logiška kraustytis į mažesnį butą: „Jūs turbūt irgi gavote sąskaitas už šildymą šią žiemą. Ar normalu, kai vien už komunalines paslaugas per mėnesį tenka sumokėti daugiau nei pusę tūkstančio litų? Turbūt girdėjote ir apie nekilnojamojo turto mokestį. Kai tokia Vyriausybė sugeba per naktį padidinti mokesčius, nesinori laukti, kol užgrius mokestis ir už nekilnojamąjį turtą.“

Išlaikymo išlaidos – pagrindinis motyvas, kodėl gyventojai ryžtasi išsikelti iš didesnio būsto į mažesnį.

Autorius: delfi.lt

Šiųmetės žemės sklypų kainos grįžo į 2002 metų lygį ir toliau mažėja.

Dabar Vilniaus Antakalnio ir Nemenčinės plento soduose šešių arų sklypų jau galima įsigyti ir už 40 tūkst. litų – tiek jie kainavo prieš aštuonerius metus, pirmadienį rašo savaitraštis “Veidas”.

“Parduoti sodo sklypo už 50 tūkst. litų net ir Antakalnio sodininkų bendrijose, jei jame yra tik sodo vandentiekis, nebeįmanoma. Tokią sumą galima gauti, nebent jei sodo sklypas yra kraštinis, prie pat miško, su asfaltuotu privažiavimu, dujotiekiu, atvestu į sodo sklypą, elektra, gręžiniu”, – teigė bendrovės “Vilniaus piramidė” brokeris Tomas Ruseckas.

Tuo tarpu sodo sklypai, esantys netoli oro uosto, Minsko, Kauno, Utenos, Ukmergės plentuose, kainuoja dar pigiau – 12 arų sklypą jau galima nusipirkti už 20-30 tūkst. litų. 2008-aisiais už 30 tūkst. litų tebuvo galima įpirkti vieną arą sodo sklypo, o visas sklypas kainavo vidutiniškai 150-200 tūkst. litų.

Dar liūdnesnė padėtis ištiko norinčiuosius parduoti sklypus soduose aplink Kauną, Klaipėdą ar kitus didmiesčius.

Kokio dydžio namai šiuo metu patraukliausi pirkėjui – mažesni ar itin dideli? Už kokią sumą pirkėjai nuspręstų įsigyti namą? Rinktųsi namą užmiestyje ar mieste?
Vartotojus labiausiai domina 100–150 kv.m namai

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ieškančiuosius namo labiausiai domina vidutinio dydžio namai. Netgi pusė respondentų labiausiai norėtų pirkti 100–150 kv.m namą, 24 proc. rinktųsi kiek mažesnį – iki 100 kv.m, o 21 proc. norėtų namo nuo 150 iki 200 kv.m. Tik apie 4 proc. respondentų pirktų didesnį nei 200 kv.m namą.

Paklausesni pigūs namai

Paklausti, už kokią sumą Aruodas.lt respondentai įsigytų namą, dauguma (43 proc.) vartotojų teigia, kad namą pirktų tik tuo atveju, jei jis kainuotų iki 150 000 Lt. Kiti 34 proc. respondentų dar galėtų pirkti namą, jei jo kaina būtų iki 250 000 Lt. Namą iki pusės milijono litų pirktų apie 18 proc. respondentų, iki milijono litų – apie 4 proc. asmenų, o galinčiųjų pirkti brangesnį nei milijonas litų yra apie 2 proc.

Namas už miesto geriau nei mieste

Daugiau nei pusė nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų namą pirktų tik už miesto. Apie 37 proc. respondentų rinktųsi mieste esančius namus, tačiau toliau nuo centro. Pačiame miesto centre namą pirktų vos 8 proc. asmenų. Likusiems 4 proc. respondentų namo vieta nėra svarbi, jie tam neteiktų daug reikšmės.

Būsto pardavėjai siūlo įvairių būsto variantų: nekilnojamasis turtas parduodamas ir įrengtas, ir iš dalies įrengtas ar net nebaigtas statyti. Būsto pirkėjai gali pasirinkti, koks būstas jiems patrauklesnis, reikalingesnis. Kokį būstą renkasi pirkėjai, kam teikia pirmenybę?

Ką teigia patys pirkėjai?

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atlikto tyrimo duomenys rodo, kad dauguma pirkėjų į būsto įrengimą kreipia ne itin didelį dėmesį – jiems būstas gali būti ir įrengtas, ir neįrengtas. Tokiais atvejais neretai vadovaujamasi principu, kad neįrengtas ar iš dalies įrengtas būstas kainuoja pigiau. Beveik trečdalis respondentų rinktųsi tik įrengtą būstą, nes taip paprasčiau, atkrinta rūpinimasis daugeliu su būsto įrengimu susijusių dalykų. Likusieji 24 proc. būtų labiau linkę pirkti būstą su daline apdaila, motyvuodami, kad geriau pačiam įsirengti pagal savo poreikius.

Ką pastebi nekilnojamojo turto tarpininkai?

Šiek tiek kitokius duomenis pateikia nekilnojamojo turto tarpininkai: netgi 60 proc. jų teigia, kad asmenys dažniausiai renkasi įrengtą būstą, labiausiai ieškoma ir aktyviausiai domimasi įrengto būsto pasiūlymais. Apie 35 proc. Aruodas.lt respondentų tarpininkų pastebi, kad būsto ieškantiesiems vienodai aktualūs ir įrengti, ir iš dalies įrengti nekilnojamojo turto pasiūlymai. Pasak tarpininkų, pasitaiko mažiausiai pirkėjų, kurie ieško tik iš dalies įrengto būsto.

Kokia šiuo metu pasiūla?

Aruodas.lt skelbimų statistika rodo, kad šiuo metu pasiūlymų įsigyti visiškai įrengtą butą yra vidutiniškai tris kartus daugiau nei iš dalies įrengtų butų. Visiškai įrengtų namų pasiūlymų beveik dvigubai daugiau nei iš dalies įrengtų namų pasiūlymų.

alfa.lt