
Apkarpius būsto pardavimo pajamų lengvatą,vis daugiau gyventojų priversti mokėti po šio sandorio mokesčius.
Gyventojų būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimo pajamos, kurioms netaikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, pernai išaugo 29%, iki 243,3 mln. Eur, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Ši VMI pateikta statistika apima būsto pardavimo pajamas neatėmus būsto įsigijimo ar pastatymo savikainos. Pats mokestis skaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus jo įsigijimo išlaidas.
Pernai gyventojų, kuriems teko mokėti šiuos mokesčius, skaičius išaugo nuo 8.000 iki 10.600.
Gyventojų pajamos iš būsto pardavimo, kurioms dar taikoma lengvata, augo 21%, iki 237 mln. Eur. Gyventojų, kurie galėjo pritaikyti lengvatą, skaičius pernai buvo per pus mažesnis (5.112), už tuos, kurie to padaryti jau negalėjo (10.639).
Apribojo lengvatą
Pernai nuo 5 m. iki 10 m. pailgėjo terminas, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą, kad nuo jo pardavimo nereikėtų mokėti mokesčių, todėl mokesčių našta išaugo. Priėmus šį pakeitimą, nebuvo pereinamojo laikotarpio, todėl gyventojai išklaikę būstą ir 5 m. po pardavimo turėjo mokėti mokesčius.
Dabar GPM įstatyme nurodoma, jog gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, jeigu pastaruosius 2 metus iki šio būsto pardavimo jame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, ir tuo atveju, jei šiame būste jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį nei 2 metų laikotarpį, tačiau gyventojas per 1 metus įsigyja kitą būstą ir jame deklaruoja savo gyvenamąją vietą.